pamoka

sia pamoka mes kalbesim apie maumedi

K.D trumpai aprasykite 3 jums labiausiai patynkancius medzius

N.D.aprasykite maumedi:asasa:

1.azuolas
Ąžuolas auga lėtai. Jis laikomas stiprumo ir tvirtumo simboliu, medžiu-paminklu. Ąžuolynai sudaro 1,5% visų miškų ploto. Lietuvoje nuo amžių pagarbiai saugomas. Jau 1420 m. buvo uždrausta kirsti senus ąžuolus. Sodybas dažnai buvo stengiamasi apsodinti ąžuolais. Lietuvoje daugiau kaip 100 ąžuolų paskelbti gamtos paminklais. Jų aukštis siekia iki 30 m, skersmuo – iki 2,5 m.

Seniausias Lietuvoje augantis ąžuolas – Stelmužės ąžuolas (Zarasų rajonas). Jo amžius apie 1500 metų, skersmuo – apie 3,5 m, apjuostė – 9 m (kamienui apimti reikia 8-9 vyrų), aukštis – 23 metrai. Dabar ąžuolas yra gana sunkios būklės (apnikęs infekcijų, įvairių rūšių grybų, dumblių ir kt.).

Didžiausias Lietuvoje ąžuolų parkas yra Kauno Ąžuolynas (Žaliakalnyje). Taip pat tai yra didžiausias miesto ąžuolynas Europoje), o didžiausia ąžuolų alėja – Smalininkuose.

Dionizo Poškos „Baublys“ muziejus įruoštas ąžuolo kamieno atpjovoje, kurios skersmuo 4,5 m, o amžius – 1000 metų.

2.mazalape liepa
Medžio aukštis 20-35 m, kamieno skersmuo 1-1,5 m. Lapai tamsiai žali, 4-8 cm ilgio, padengti blizgia kutikula. Žydi labai gausiai anksti vasarą, kvapniais, gelsvai žalios spalvos žiedais. Labai svarbus nektaro rinkimo šaltinis bitėms. Mažalapė liepa - svarbus apželdinamasis augalas. Šiais medžiais apsodinamos pakelės, parkai, skverai, jais dažnai puošti Lietuvos dvarų parkai.

3.paprastasis klevas
Medis išauga iki 20-30 m aukščio, su plačia laja. Lapai su 5-7 smailiaviršūnėmis skiautėmis, širdišku pamatu, 5-18 cm ilgio ir beveik tokio pat pločio. Lapų viršutinė pusė tamsiai žalia, žvilganti, apatinė šviesiai žalia. Rudenį lapai tampa gelsvos, oranžinės arba rausvos spalvos. Lapkotis su baltomis pieniškomis sultimis. Žiedai medaus kvapo, nektaringi. Apdulkinami vabzdžių. Žydi lapams skleidžiantis, IV pab. – V mėn. pradžioje

Arealas – vakaruose iki Prancūzijos, rytuose – europinė Rusijos dalis, šiaurėje – iki Skandinavijos, pietuose iki Irano.

Vaisius. Klevų vaisius – sparnavaisis, kuris gelsvai rudas, maždaug 4-6 cm ilgio, kampas tarp sparnelių apie 130-140 laipsnių. Prinoksta IX-X mėn. ir netrukus pradeda kristi. Sėklos plokščios. Sėklas lesa kryžiasnapiai.

Sula. Tirpstant sniegui iš klevų pradeda tekėti sula, kuri nustoja tekėjusi 5 savaitės prieš lapų skleidimąsi. Sula saldi, turi apie 4 proc. cukraus. Sulą taip pat mėgsta geniai.

Mediena. Klevo mediena kieta, gelsva, žvilganti ir gražios tekstūros. Metinės rievės bei šerdies spinduliai matomi. Vertinga mediena, naudojama baldų, faneros, muzikos instrumentų, o taip pat grėbliakočių, kirvakočių gamybai, drožinėjimo darbams.

Ekologinė reikšmė. Tinka alėjų, gatvių bei kelių apželdinimui, šlaitų tvirtinimui. Atviroje vietoje augantys medžiai pradeda derėti 15-30 metų. Dauginasi sėklomis ir ataugomis. Mėgsta gerus, drėgnokus priemolio bei priesmėlio dirvožemius. Šaknų sistema plati ir tvirta. Lietuvoje auginamos kelios paprastojo klevo dekoratyvinės formos su karpytais, įvairių spalvų lapais, glausta bei rutuliška laja. Išgyvena apie 150-200 metų.